Lietuvoje vis dar dažnai galima išgirsti frazę: „imkim lenkišką – bus patikimiau“. Šis požiūris gyvas jau daugiau nei dešimtmetį ir dažnai perduodamas iš lūpų į lūpas: nuo kaimyno iki stogdengio, nuo rangovo iki statybų forumų.
Tačiau ką iš tikrųjų reiškia „lenkiška plieninė stogo danga“? Ar tai kokybės garantas, ar tiesiog patogus stereotipas, susiformavęs tada, kai Lietuvos rinka dar tik mokėsi dirbti su metalu?
Iš kur atsirado šis mitas
Prieš 15–20 metų Lenkija buvo viena iš nedaugelio regiono šalių, kuri turėjo:
- didelę metalo apdirbimo bazę,
modernias valcavimo linijas, - stiprią eksportinę kryptį.
Tuo metu Lietuvos rinka buvo jauna, o vietinių sprendimų – mažai. Todėl „lenkiška“ tapo sinonimu žodžiui „prieinama ir patikima“.
Tačiau rinka pasikeitė. Ir labai.
„Lenkiška“ nėra technologija
Pirmas dalykas, kurį verta suprasti – šalis nėra kokybės rodiklis. Kokybę lemia:
- plieno kilmė,
- cinko sluoksnio storis,
- padengimo technologija,
- gamybos kontrolė,
- profiliavimo tikslumas.
Šiandien Lenkijoje veikia tiek labai aukšto lygio gamintojai, tiek ir masinės, žemos kainos produkcijos linijos. Tas pats galioja ir Skandinavijai, ir Lietuvai.
Skandinavijos mitas: brangu = geriau?
Kitas kraštutinumas – „skandinaviška danga visada geriausia“. Taip, Skandinavijos šalys turi aukštus standartus, tačiau:
- jų klimatas kitoks,
konstrukciniai sprendimai dažnai pritaikyti kitoms sąlygoms, - ne visi produktai idealiai tinka Lietuvos drėgniems pereinamiesiems sezonams.
Be to, dalis „skandinaviškų“ dangų realiai gaminamos ne Skandinavijoje, o kitose Europos šalyse, naudojant tą patį plieną.
Lietuvos rinkos realybė 2024–2025 m.
Šiandien Lietuvoje matome tris pagrindines pirkėjų grupes:
- Tie, kurie renkasi pagal kainą.
Tie, kurie renkasi pagal rekomendaciją. - Tie, kurie pradeda gilintis į techninius parametrus.
Būtent trečioji grupė sparčiai auga. Šie žmonės klausia:
- koks cinko sluoksnis?
- koks padengimo tipas?
- kaip danga elgsis po 10–15 metų?
Ir čia „lenkiška“ kaip argumentas nebeveikia.
Budmat patirtis: Rytų Europa kaip privalumas, ne trūkumas
Budmat – gamintojas, dirbantis Rytų Europos klimato zonoje. Tai reiškia:
- dažnus temperatūrų svyravimus,
- didelę drėgmę,
- agresyvius sezoninius ciklus.
Šios sąlygos labai artimos Lietuvai. Todėl sprendimai kuriami ne teorijai, o praktikai. Būtent dėl to Budmat gaminiai dažnai pasirenkami projektuose, kur svarbus ne tik dizainas, bet ir ilgaamžiškumas.
Reali kliento istorija iš Lietuvos
Šiaurės Lietuvoje statytame name savininkas rinkosi tarp „skandinaviškos“ ir „lenkiškos“ stogo dangos. Skirtumas – beveik 30 % kainos. Pasirinkus technologiškai panašų, bet Rytų Europos rinkai pritaikytą sprendimą, rezultatas po penkerių metų – jokių korozijos žymių, stabilus paviršius, be spalvos pokyčių.
Ši istorija nėra išskirtinė. Ji atspindi tai, kad svarbu ne kilmės mitas, o realūs parametrai.
Dažniausios klaidos renkantis „pagal šalį“
- ignoruojami techniniai duomenys;
nevertinamos realios eksploatacijos sąlygos; - pasitikima stereotipais, o ne faktais.
Šios klaidos dažnai kainuoja brangiau nei pats stogas.
Ką iš tikrųjų verta tikrinti
Renkantis plieninę stogo dangą Lietuvoje verta žiūrėti:
- į cinko sluoksnio storį;
- į padengimo tipą ir atsparumą UV;
- į gamintojo patirtį panašiame klimate;
į garantijų sąlygas (smulkųjį šriftą).
Tai kriterijai, kurie veikia nepriklausomai nuo šalies pavadinimo.
Kodėl mitai vis dar gyvi
Statybose mitai gyvena ilgai. Jie perduodami iš meistro meistrui, iš objekto į objektą. Tačiau 2025 metais Lietuvos rinka tampa brandesnė. Klientai klausia daugiau, rangovai priversti argumentuoti.
Ir tai gera žinia.
