Vis dažniau girdime apie tokį reiškinį internete kaip vieno puslapio svetainė. Iš tikrųjų, tai labai patogus ir nebrangus įrankis pristatyti savo verslą ar paslaugą. Pasižiūrėkime iš arčiau, kas tai yra.
Kas yra vieno puslapio svetainė?
Vieno puslapio svetainė yra nedidelis, bet gana koncentruotas puslapis, kuriame trumpai ir glaustai pristatomas tam tikras prekės ženklas, paslauga ar kitas objektas. Tokių svetainių mada tai ateina, tai vėl praeina. Pastaruoju metu vėl stebimas šių svetainių „sugrįžimas”. Tai lėmė planšetinių kompiuterių populiarumas ir informacijos peržiūros specifika – horizontalus ir vertikalus informacijos peržiūrėjimas stumdant informacinius blokus, o ne tempiant puslapį į apačią (scroll). Toks informacijos vartymo būdas vadinamas tiesiog vartymu (fold). Jam pradžią davė prieš keletą metų pasirodę jQuery skriptai, primenantys knygos puslapio vartymą.
Kam vieno puslapio tinklalapis yra reikalingas?
Kyla klausimas – kam toks vieno puslapio tinklalapis yra reikalingas? Iš tikrųjų, tai yra labai aiškus pardaviminis puslapis, kurio tikslas – parduoti lankytojui prekę ar paslaugą nevedant niekur toliau. Tai vadinamasis landing page – paskutinis lankomas puslapis, po kurio lankytojas išeina iš viso arba paspaudžia pirkimo nuorodas ar mygtukus. Turbūt esate matę senus kilometro ilgio amerikietiškus puslapius, padarytus vos ne su Word redaktoriumi ir prikištus video, atsiliepimų, dešimt kartų pakartojant PIRKITE. Tai senųjų puslapių mada, kurią jau dabar pradėjo keisti kur kas gudresni vieno puslapio tinklapiai.
Realiai tokiame puslapyje galima reklamuoti ir visą verslą. Jis idealiai tinka vienkartiniams renginiams, kursams, el. knygoms pardavinėti, konsultacijoms pristatyti ir t.t. Bet koks vieno objekto pardavimas galimas būtent tokios struktūros interneto puslapyje.
Pavyzdys – vieno renginio reklama svc2baltics.com Pastebėkite, kaip išspręsta I ir II lygio meniu problema. Iš tikrųjų visas puslapis yra vientisas.
Galite paklausti, kaip išsprendžiami papildomos informacijos poreikiai? Labai paprastai – naudojant kitas antrosios kartos žiniatinklio (Web 2.0 lietuviškas pavadinimas ;)) priemones: naujienos pateikiamos Facebook ar/ir Twitter socialiniuose tinkluose, papildomos produkto ar paslaugos iliustracijos – Pinterest arba Flickr tinkluose, video – Youtube kanale, bilietai į renginį arba rezervaciją daroma per Eventbrite, išsami informacija arba prezentacija pateikia PDF ar PPT format parsisiuntimui arba naudojantis dokumentų dalinimosi tinklais Slideshare bei Scribd ir t.t. Puslapyje nelaikoma nieko, kas yra šalutinio.
Ar tai pateisinama? Iš vienos pusės sutaupoma svetainės talpinimui, o taip pat lankytojai yra paskirstomi į kitus kanalus, kurie turi būti “brandinami” atitinkamai profesionaliai. Iš kitos pusės vartotojai yra išvejami į kitus puslapius, tačiau iš ten jie gali grįžti į pradinį – pardavimų puslapį.
Technologiniai aspektai ir SEO
Iš tikrųjų vizualiai puslapis atrodo ne kaip vieno puslapio. Jis yra ilgas, tačiau šone gali būti meniu, kurią spaudžiant lankytojas yra „numetamas“ į tą puslapio vietą. Technologiškai tai yra elementarus „Anchor linkas“ – tame pačiame puslapyje pateikta nuoroda į paragrafo pavadinimą. Nereikia čia net HTML5, viskas gali būti padaryta ir su paprastu HTMLu. Vizualiai gali atrodyti, kad yra daug puslapių, tačiau pasižiūrėjus puslapio kodą galima pamatyti, kad visa informacija yra viename ištisiniame puslapyje ir į kitus vidinius puslapius nuorodų nėra.
Iš SEO pusės šis puslapis nėra labai patrauklus dėl kelių priežasčių:
- Jame nėra kokybiško daug turinio, todėl su laiku jis gali autoriteto ir neuždirbti. Nebent tai kursinis darbas, tačiau tokį skaityti ir atsispausdinti gana sudėtinga.
- Informacija gali būti slepiama po tam tikrais kodais. Google tai gali suprasti, kaip nelegalią praktiką (cloaking) ir užblokuoti puslapio rodymą paieškos rezultatuose.
- Naudojama labai daug nereikalingo kodo vaizdo efektams, o tai gali lėtinti puslapio krovimosi greitį, kas SEO irgi yra svarbu.
- Kadangi puslapio tikslas dažniausiai trumpalaikis, jo užsakovai nėra linkę investuoti š kokybišką nuorodų tinklą, nors iš kitos pusės profesionaliai padarytas puslapis pats savaime gali gauti nemažai organinių nuorodų.
- Gali turėti nemažai išeinančių nuorodų, tad reiktų nepamiršti „noindex“ ir „nofollow“ žaidimų.
Tokių puslapių po truputį Lietuvoje daugėja, tačiau pas mūs nėra taip gerai išvystytos pardaviminių puslapių strategijos, todėl jie sau kelią skinasi gana sunkiai, nes tik dabar į madą ateina BLOGAI (tinklaraščiai). Bet apie tai jau kitame straipsnyje.
