Statybos – tai ne tik projektavimas, leidimai ir techninis įgyvendinimas. Tai ir gebėjimas atpažinti rizikas, kurios gali sustabdyti visą procesą ilgam. Viena iš dažniausiai neįvertinamų rizikų Lietuvoje – archeologija ir karo laikų palikimas. Ir nors atrodo, kad šansai juos rasti yra menki, realybė rodo ką kita: tokie atvejai daug dažnesni nei tikimasi. Todėl išankstinis pasiruošimas yra labai svarbus.
Kodėl rizikos vertinimas toks svarbus?
Nors statybų sektorius vis labiau modernizuojasi, iki šiol ne visos įmonės ar vystytojai įtraukia archeologinius aspektus į rizikų valdymo planą. O reikėtų. Kodėl?
- Kiekvienas vėlavimas kainuoja. Jei statybas reikia stabdyti dėl netikėto radinio – brangsta ne tik projektas, bet ir rizikuojama prarasti finansavimą, jei tai ES lėšomis finansuojamas projektas.
- Neplanuotos išlaidos. Archeologiniai tyrimai, sprogmenų žvalgyba, ekspertų samdymas – visa tai gali pareikalauti tūkstančių ar dešimčių tūkstančių eurų.
- Sezoninis darbas. Archeologiniai tyrinėjimai ir dauguma išminavimo darbų yra sezoniški. Prarasta savaitė rudenį gali reikšti pusmečio vėlavimą.
Kaip atrodo rizikinga teritorija?
Ne kiekviena vieta kelia vienodą pavojų. Štai keletas požymių, kad teritoriją vertėtų vertinti iš anksto:
- Teritorija buvo urbanizuota jau XIX a. pab.–XX a. pr.;
- Vietovė pažymėta buvusių karinių veiksmų žemėlapiuose;
- Po Antrojo pasaulinio karo buvo griuvėsiai ar pokario statyba;
- Žemės sklype yra buvę karinių objektų, sandėlių ar gamyklų.
Jei bent vienas iš šių punktų tinka – verta stabtelėti ir pagalvoti: ar tikrai viską žinome apie šią vietą?
Kokius veiksmus verta atlikti prieš statybas?
Istorinė analizė. Konsultuokitės su archeologais, peržiūrėkite senus planus, karo laikų archyvus, ortofotografijas. Tai padės numatyti galimus radinius.
- Metalo detektorių žvalgyba. Jei įtariama sprogmenų grėsmė – atlikite žvalgybą, kuri gali atskleisti labai daug.
- Geofiziniai tyrimai. GPR (Ground Penetrating Radar) arba magnetometrai padeda aptikti po žeme esančias struktūras – pamatus, kapinynus ar net sprogmenis.
- Archeologų įtraukimas planavimo etape. Labai dažnai archeologai kviečiami tik tada, kai „reikia leidimo“. Tačiau jei juos įtrauksite dar rengiant techninį projektą – išlošite visi: laiko, pinigų ir ramybės.
- Kontaktas su Kultūros paveldo departmentu ir savivaldybe. Kultūros paveldo departamentas gali suteikti informacijos apie teritorijos statusą. Kartais net ir nepažymėtos vietos turi archeologinę vertę.
Ar tai tik papildomos išlaidos?
Ne. Tai – išmanus statybų projektų valdymas. Projektas, kuriame rizikos įvertintos iš anksto, tampa ne tik saugesnis, bet ir labiau prognozuojamas. Užsakovai pasitiki tokiais projektais, rangovai dirba efektyviau, o statybos vystytojų reputacija auga.
Statybų projektas nėra vien betonas ir plytos. Tai ryšys su vietos istorija. Ir kai ši istorija išlenda iš po žemių – dažnai archeologinio radinio ar sprogmens pavidalu – tam reikia būti pasiruošus.
Išankstinis pasirengimas lygu sklandus projektas
Niekas nenori sustabdyti milijoninio projekto, nes archeologai rado artilerijos sviedinį. Niekas nenori vėluoti dėl to, kad archeologai netikėtai aptiko pamatus ar kapus. Bet tai įvyksta. Ir tai įvyks toliau, jei nepradėsime sistemingai vertinti rizikos.
Todėl rekomendacija paprasta – įtraukite archeologus į savo projektus ne tada, kai jau vėlu, o tada, kai dar tik kuriate viziją. Jie gali tapti jūsų projekto saugumo garantu.
