Artėjant šildymo sezonui vis daugiau namų savininkų suka galvą, koks katilas – granulinis ar dujinis – geriausiai tiks namams šildyti. Daugelis dar vis turi senus kietojo kuro katilus, kurie kelia galvos skausmą tiek dėl nepatogaus aptarnavimo, tiek dėl neefektyvaus energijos išnaudojimo. Tad kas visgi geriau: šiuolaikiškos granulės ar patikimos dujos? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip veikia šios sistemos, kokie jų privalumai, trūkumai ir kokius sprendimus gali priimti lietuviškas vartotojas.
Aptarsime ne tik technologinius skirtumus tarp granulių ir dujų katilų, bet ir pasidalinsime istoriniais faktais, su kokiais iššūkiais gali susidurti šie šildymo būdai bei kokie yra realūs pranašumai ir trūkumai.
Kaip veikia granuliniai ir dujiniai katilai?
Granuliniai katilai naudoja suspaustas medienos granules kaip kurą. Jie yra automatizuoti, turi kuro padavimo sistemą ir pelenų išvalymo funkcijas. Paprastai valdomi termostatu, tad leidžia palaikyti pastovią temperatūrą.
Dujiniai katilai, savo ruožųtu, veikia naudodami gamtines dujas. Jie pasižymi aukštu efektyvumu, greitu šilumos tiekimu ir minimaliu priežiūros poreikiu.
Abiejų sistemų tikslas – aprūpinti namus šiluma ir karštu vandeniu, tačiau būdai, kaip tai daroma, gerokai skiriasi.
Truputis istorijos: šildymo evoliucija Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje iki šiol daug kur namai dar šildomi senoviniais kietojo kuro katilais, kurie reikalauja rankinio pakrovimo, nuolatinio stebėjimo ir dažnai – daug dūmingumo. Tai viena seniausių šildymo formų, dar nuo XX a. pradžios paplitusi tiek miestuose, tiek kaimuose.
Tuo tarpu Vakarų Europoje dujiniai katilai išpopuliarėjo jau XX a. viduryje, kai buvo pradėtos diegti dujų tiekimo sistemos. Pastaraisiais metais, ieškant ekologinių sprendimų, itin išpopuliarėjo granulės kaip atsinaujinantis energijos šaltinis.
Su kokiais iššūkiais galima susidurti?
Granuliniai katilai gali pareikalauti daugiau vietos kuro saugojimui ir periodinės priežiūros, nors dauguma procesų yra automatizuoti. Kitas iššŭkis – granulių kokybė, kuri turi įtakos katilo veikimui.
Dujiniai katilai reikalauja prijungimo prie gamtinių dujų tinklo, kuris ne visur Lietuvoje pasiekiamas. Taip pat tai priklausomybė nuo kainų svyravimų rinkoje.
Senieji kietojo kuro katilai – tai tikras iššŭkis ekologijai ir komfortui: daug dūmingumo, mažesnis efektyvumas, didesnis darbo jėgos poreikis.
Granulių ir dujų katilų privalumai ir trūkumai
Granuliniai katilai:
- Ekologiški, nes naudoja atsinaujinančią biomasę.
- Gana mažos kuro sąnaudos.
- Gali dirbti autonomiškai kelias dienas.
- Reikia vietos granulių laikymui.
- Periodinės priežiūros poreikis.
Dujiniai katilai:
- Patogūs, veikia automatiškai.
- Reikalauja mažai priežiūros.
- Labai efektyvūs.
- Priklausomybė nuo dujų kainos ir tinklo.
- Neekologiškas kuro šaltinis.
Kietojo kuro katilai:
- Pigus įrengimas.
- Daug darbo rankomis.
- Žema energetinė grąža.
- Didelis aplinkos teršimas.
DUK apie granulių ir dujų katilus
1. Kiek kainuoja įrengti granulinį katilą?
Kaina gali svyruoti nuo 3000 iki 6000 eurų, priklausomai nuo galingumo ir automatizavimo lygio.
2. Ar dujiniai katilai tinka visiems namams?
Ne, tik tiems, kurie yra prijungti prie gamtinių dujų tinklo arba gali naudoti suskystintas dujas.
3. Kiek dažnai reikia valyti granulinį katilą?
Paprastai kas 1–2 savaites, priklausomai nuo modelio.
4. Ar granulės yra pigesnės už dujas?
Daugeliu atvejų taip, tačiau kainos gali svyruoti priklausomai nuo sezono.
5. Koks katilas labiau tinka ekologijai?
Be abejonės, granulinis katilas, nes naudoja biokurą ir išskiria gerokai mažiau CO2.
Renkantis tarp granulinio ir dujinio katilo, viskas priklauso nuo jūsų prioritetų: ar jums svarbiau patogumas, ar ekologija? Jeigu gyvenate vietovėje be dujų tinklo, granulės gali būti puikus pasirinkimas. O jei vertinate minimalią priežiūrą – dujos gali nugalėti. Viena aišku – kietojo kuro katilai tampa atgyvena, kuriai nebelieka vietos šiuolaikiniame pasaulyje.
Kaip sako šildymo sistemų specialistas Tomas: „Nėra vieno tobulo sprendimo visiems, bet jeigu galime derinti patogumą su ekologija – laimi visi.”
