Meilę simbolizuojančių žiedų tradicijos skaičiuoja ne vieną šimtą metų. Archeologai tvirtina, kad žiedai, gaubiami simbolinių prasmių, buvo nešiojami dar senovės Egipto laikais. Tuo metų faraonai ir kilmingieji savo luomą pabrėždavo puošniais rankų dirbiniais. Iš tiesų, mada nešioti žiedus siejama su daugelių senųjų civilizacijų. Magiškos žiedo galios buvo siejamos su unikalia dirbinio forma – viską jungiantis apskritimas buvo traktuojamas kaip amžinybės ir nedalomos visumos simbolis. Vėliau žiedo simbolinė prasmė buvo siejama su žmogaus gyvenimo ratu, kuriame gimimas ir mirtis sujungiami į vienį. Netrukus magiškasis žiedas buvo pradėtas sieti su meile – taip gimė visiems gerai žinomi sužadėtuvių žiedai.
Manoma, kad pirmieji meilę ir pasiryžimą visą gyvenimą praleisti dviese simbolizuojantys žiedai buvo dovanojami senovės Romoje. Vyras atnešdavo žiedą mylimai moteriai. Ši galėdavo žiedą priimti arba jo atsisakyti. Jei mergina žiedelį priimdavo, nuo tos dienos ji priklausydavo savo vyrui. Bėgant šimtmečiams, žiedams buvo suteikta daugiau švelnumo ir simbolikos. Sužadėtuvių žiedai su brangakmeniais buvo siejami su apsauga nuo užkalbėjimų, o deimantas buvo suvokiamas kaip moters tyrumas. Šiandien sužadėtuvių dirbiniai yra praradę per amžius vertintą simbolinę prasmę ir dažniausiai siejami su estetiniais sprendimais, t. y. nors minėtasis žiedelis vis dar atlieka esminį vaidmenį piršlybose, tačiau tiek būsimoji nuotaka, tiek būsimasis jaunikis daug dėmesio skiria žiedo dizainui, jo kainai ir blizgesiui.
Per amžius gyvavusios simbolių tradicijos šiandien sustiprinamos žiedus graviruojant. Paprotys suteikti sužadėtuvių žiedui daugiau išskirtinumo žinomas nuo neatmenų laikų. Anksčiau žiedai buvo puošiami subtiliais raižiniais ir originaliomis akmenukų kombinacijomis. Šiandien sužadėtuvių žiedai ne tik puošiami pageidaujamais brangakmeniais, bet ir graviruojami mylimųjų vardais, inicialais, pasipiršimo data ar kitais pasirinktais simboliais. Tiesa, originalios žiedų puošimo tradicijos, pabrėžiančios tam tikros poros glaudumą, ryšį ir artimumą taip pat turi savo istorines šaknis – ilgą laiką konkrečiai grupei priklausančiais simboliais buvo puošiami vienos tautos, genties ar šeimos žiedai. Dėl šios priežasties dirbiniai buvo perduodami iš kartos į kartą, saugomi ir branginami kaip didžiausias šeimos turtas.
Daug dėmesio skiriama ir žiedo nešiojimo tradicijoms. Tiesa, čia griežtų taisyklių nėra. Lietuvoje paprastai žiedai maunami ant kairės rankos bevardžio piršto. Manoma, kad tokia tradicija atėjo dar iš senųjų kultūrų, pvz., Egipte buvo tikima, kad kraujas minėtajame piršte teka meilės vena, kuri jungiasi su širdimi. Ieškant svajonių žiedo, būtina įvertinti ir metalų pasiūlą. Šiandien populiariausias pasirinkimas yra auksas ir sidabras. Senovės kultūros meilės žiedus gamindavo iš bronzos, geležies, keramikos ir stiklo.
